užgožis

ùžgožis sm. (1) DŽ, NdŽ 1. G119, LC1886,31, Plik, Dov, Prk, Skdv lentyna prie sienos šaukštams, indams laikyti, indauja, šaukštidė: Į ùžgožį sudėk škyvius ir krūželius Klp. Rykų užgožio virtuvėje nebebuvo galima nuo žemės atskirti – toks jis buvo nešvarus I.Simon. 2. Šv pašiūrė, užkaboris už ko: Daržinė[je], tarp daržingalio (trisienio) ir žardienos sienos, į tą ùžgožį krausma žirnius Grg. Variaus akimis dedeklę į pat ùžgožį, kur nuejo dėti Vvr.